atkritėlis

atkrìtėlis, -ė smob. (1) 1. kas atkritęs: Atkrìtėliai ledai greit tirpsta Ds. 2. atskalūnas, bedievis: Atkritėlis brenda visuomet tolyn ir gilyn ir retai bepasitaiso brš. Dabar atkrìtėlių pilnas svietas, o Dievas nė kokių stebuklų nerodo Kair.